Kol tarnybos tebesiaiškina, kodėl per kūno kultūros pamoką Žygaičių gimnazijoje netikėtai mirė 13-metė, savivaldybė svarsto, kaip užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje. Jau priimtas sprendimas ugdymo įstaigoms pirkti defibriliatorius, taip pat bus stengiamasi ieškoti būdų, kaip atidžiau tikrinti vaikų sveikatą. Tuo metu ministerija atskleidžia, kad mirusios mergaitės sveikatos patikros pažymos tėvai nebuvo pristatę, mokykla neturėjo duomenų apie jos sveikatos sutrikimus.
Septintokės gyvybė užgeso penktadienio rytą, ji sukniubo sporto salėje per fizinio lavinimo pamoką. Atvykę medikai bandė jai padėti, tačiau galiausiai konstatavo mirtį. Apie įvykį 10 val. 55 min. pranešta pareigūnams, jie iškart pradėjo tyrimą. „Tyrimas pradėtas mirties priežasčiai nustatyti, todėl, kol nebus gautos ekspertų išvados, plačiau komentuoti negalime“, – paklausta apie tyrimo eigą, Delfi sakė policijos atstovė Lina Banienė. Tauragės rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jūratė Veisienė Delfi minėjo, kad sunegalavusią mergaitę iškart puolė gaivinti mokytoja. „Mokytojai kaip tik praėjusiais metais buvo praėję pirmosios pagalbos mokymus. Mergaitę pirma gaivino mokytojai, o po to ji buvo perduota medikams, deja, išgelbėti jos nepavyko“, – kalbėjo specialistė, paminėjusi, kad greitoji pagalba atvyko labai nedelsiant ir dirbo profesionaliai. „Didžiulė užuojauta ir šeimai, ir draugams, ir mokyklos bendruomenei“, – pažymėjo J. Veisienė. Šveitimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Delfi nurodė, kad mergaitės tėvai nebuvo mokyklai pristatę mokinės sveikatos patikrinimo pažymos, todėl pedagogai neturėjo informacijos apie jos sveikatos būklę. Tokiu atveju vaikas laikomas visiškai sveiku ir turi būti mokomas pagal bendrą kūno kultūros programą. Pasak J. Veisienės, vienas iš darbų – užtikrinti, kad tėvai pasirūpintų savo atžalų sveikatos pažyma ir mokytojai būtų informuoti apie vaikų sveikatos būklę. Mokytojai – artimųjų kaltinimai Kai kurios versijos policijoje jau atmestos, pavyzdžiui, kad prie tragedijos galėjo prisidėti alkoholis ar kiti svaigalai. „Pareigūnų duomenimis, mergaitė nevartojo narkotinių medžiagų, pas ją įtartinų ar draudžiamų daiktų nebuvo rasta“, – minėjo L. Banienė. Po įvykio mirusios mergaitės močiutė kaltinimų pažėrė kūno kultūros mokytojai, esą pastaroji antsvorio turinčią jos anūkę vertė bėgioti, o nuvirtus liepė keltis ir bėgti toliau, kol galiausiai ji vėl krito ir nebeatsikėlė, skelbė TV3. Delfi susisiekė su minima mokytoja, tačiau ji kategoriškai atsisakė ką nors komentuoti, motyvavusi vykstančiu ikiteisminiu tyrimu. Nuo komentarų susilaiko ir Žygaičių gimnazijos direktorė Daiva Gabietaitė. Žygaičių seniūnė Lina Baziliauskienė perdavė, kad miestelio bendruomenę tragedija sukrėtė, bet daugiau detalių kol kas nežinoma. Pirks defibriliatorius, rūpinsis sveikata Pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos J. Veisienės, gimnazijos vadovė apie tragediją nedelsiant informavo savivaldybę, ugdymo įstaigoje pradėjo veikti krizių įveikimo komanda, pastiprinimas ir psichologai atvyko iš Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui bei šeimos gerovės centrų. „Aš, meras, savivaldybės specialistai vykome į vietą, teiravomės, kokios pagalbos reikia. Ten jau dirbo 2 psichologai, kurie susitiko su klasės moksleiviais, mokytojais“, – kalbėjo ji. Psichologinė pagalba visiems, kam to reikėjo, teikta visą savaitgalį, minėjo pašnekovė. J. Veisienė sako, kad po tragedijos jau vyko ne vienas susitikimas, kurių metu ieškota sprendimų, kaip užtikrinti, jog panašūs atvejai nepasikartotų. Visuomenėje pasigirdo kritikos, kad mokykla neturėjo defibriliatoriaus – prietaiso, skirto elektros impulsais atgaivinti žmogų sutrikus širdies darbui. Savivaldybė šią kritiką išgirdo.
„Savivaldybės meras Dovydas Kaminskas iš karto sakė, kad ieškosim resursų ir visoms mokykloms pirksim defibriliatorius. Visuomenės sveikatos biuras atliks mokymus, kaip juo naudotis, nes kas iš to, jei bus daiktas, bet niekas nemokės su juo elgtis“, – žadėjo skyriaus vedėja. Kitas žingsnis – daugiau dėmesio vaikų sveikatos patikrų pažymoms, kurias kiekvienas mokinys privalo pristatyti į ugdymo įstaigą. „Klausimas, ar yra tikrai atidžiai į šitas pažymas pasižiūrima, ar vaikai šitas pažymas turi. Iškart iškilo ir kitas klausimas, ar iš tikrųjų tėvai visada informuoja apie įvairius rizikos faktorius, jeigu vaikas jų turi. Jeigu tėveliai neinformuoja, tada mokytojai tikrai to nežino“, – sakė ji. Reikštos ir abejonės, ar ne per dideli krūviai vaikams tenka per fizinio lavinimo pamokas, tačiau J. Veisienė tuo abejojo. „Jei vaikas turi sveikatos sutrikimų, kūno kultūros mokytojai tikrai į tai atsižvelgia, bent jau bando atsižvelgti. Jeigu vaikas negali bėgti, gal tą dieną prastai jaučiasi, tai gali paeiti, gali pasėdėt ant suoliuko. Tikrai tai stengiamasi individualizuoti ir praėjusiais metais savivaldybė negavo nei vieno nusiskundimo dėl kūno kultūros pamokų“, – pažymėjo pašnekovė. Paklausta apie vaikų fizinę būklę, J. Veisienė minėjo, kad problema dėl sumažėjusio aktyvumo, ypač per karantiną, akivaizdi. „Ta problema labai aiškiai matyti po koronaviruso, kai vaikai daug praleido namie ir tikrai ne visi sportavo. Ir dabar, kai reikia pradėti sportuoti, galėjo taip būti, kad jiems sudėtingiau sportuoti, nes tai nebuvo nuolatinis sistemingas fizinis krūvis organizmui. Bet noriu paminėti, kad pas mus neformalaus ugdymo būreliai yra visiškai pilni, turime didžiulę pasiūlą ir jie gausiai lankomi“, – minėjo ji. Krūvis pamokose – ne per didelis Lietuvos sporto universiteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas, tyrinėjantis jaunimo fizinį aktyvumą, paklaustas apie krūvius vaikams per fizinio lavinimo pamokas, sakė, kad jis tikrai ne per didelis. Prieš kelerius metus Lietuvoje įvesta privaloma trečioji fizinio lavinimo pamoka per savaitę, anksčiau jų buvo tik 2. Profesoriaus vertinimu, tai buvo žingsnis teisinga linkme. „Kai buvo 2 pamokos, buvome šviesmečiais paklydę. 3 pamokos jau yra neblogai, bet aišku, galėtų būti ir 4. Visi tyrimai rodo, kad kokybiškos fizinio ugdymo pamokos ženkliai teigiamai prisideda prie nuotaikos, pajėgumo, sveikatos“, – aiškino ekspertas.
www.DELFI.lt
