Vis tik P. Šerpytis neslėpė apskritai esantis nusivylęs tautiečių nenoru pasitikėti įrodymais grįsta medicina. „Mes esame skersvėjų šalis – gyvename tarp Rytų ir Vakarų, patiriame daug streso. Bet man keista, kaip štai estai pagal sergamumą išemine širdies liga jau pateko į kitą, europinę zoną, kai Lietuva vis dar lieka raudonoje zonoje. Bet lietuviai gi cepelinų tauta – mėgstame vienas kitą „valgyti“… Taip pat kai reikia kuo daugiau remtis mokslo gairėmis, įrodymais grįsta medicina, mes tikime visokiais papildais, burtininkais ir kitais pranašais. Nežinau, kodėl susiklostė tokios tradicijos – netikime tais dalykais, kurie yra labai svarbūs ir gali pakeisti situaciją. Nes turime gydyti lėtinę ligą, aterosklerozę, vainikinių arterijų sienų pažeidimą, koreguoti pagrindinius rizikos veiksnius. Jei to nedarysime, turime ir toliau turėsime nemažai sergančiųjų“, – liūdną prognozę piešė P. Šerpytis.
Siūlo į prevencinę programą kvieti daugiau žmonių
Nors Lietuvoje egzistuoja profilaktinė širdies ir kraujagyslių ligų ištyrimo programa, gydytojas apgailestavo, kad ja pasinaudoja toli gražu ne visi. Nepaisant to, profesorius pažymėjo, jog programa turėtų būti koreguojama – praplėsta tikrintis kviečiamų asmenų grupė, ypač tų, kurie jau yra rizikos grupėje.
„Vyrai tikrinami nuo 40 iki 55 m., bet dabar populiacija sensta, tad patikrą turėtume vėlinti. Taip pat vertėtų ją ir ankstinti – turėtų būti galimybė išsitirti jau nuo 35 metų, esant rizikos veiksniams – nutukimui, mažam judrumui, padidėjus gliukozės, cholesterolio kiekiui. Toks žmogus turėtų būti nukreiptas detaliam ištyrimui. Taip galėtume sumažinti sergančiųjų skaičių“, – konstatavo jis. P. Šerpytis priminė, kad šalia nejudros, nutukimo, netinkamos mitybos yra 4 pagrindiniai „stulpai“ – labiausiai žalojantys rizikos veiksniai: arterinė hipertenzija, kurią reikėtų visada sekti ir gydyti, lipidų sutrikimas, rūkymas ir padidintas gliukozės kiekis. „Aišku, reikia įvertinti ir genetiką, jei šeimoje buvo ankstyvos mirtys iki 50 metų, tada tikrai yra padidinta rizika. Tad tokiam žmogui reikėtų skirti padidintą dėmesį“, – pastebėjo kardiologas.
Greitas gyvenimas turi savo kainą
Paklaustas, ar noro kreiptis ir reguliariai lankytis pas gydytojus, taip pat – ir gydytoją kardiologą „neatmuša“ milžiniškos eilės, pašnekovas sutiko, kad prieinamumo problema egzistuoja. „Išties nėra sklandaus bendradarbiavimo tarp sektorių – šeimos gydytojų ir specialistų, nematau, kad kas eitų gerėjimo prasme. Gaila tų žmonių, kurie yra žymiai vyresni, nesinaudoja internetu, naujomis technologijomis – jis telefonu skambina, o ten operatorės prašo palaukti…. Ir taip ne tik yra ne tik medicinoje yra, bet ir visur kitur – su bankais ir t.t. Deklaruojame, kad turime pasirūpinti pagyvenusiai visuomene, bet mes ne duodame, o užkertame kelią. Tad prieinamumas yra apsunkinamas. Gerai, jei šalia yra vaikai, kurie gali padėti, bet taip juk būna ne visada“, – svarstė gydytojas. Profesorius kartu atkreipė dėmesį ir į per didelį žmonių norą gyvenimo gerovę susikurti „čia ir dabar“. „Žmonės finansinę gerovę nori pasiekti, tapti turtingais labai per trumpą laiką – neatostogaujant, be poilsio dienų, tačiau vėliau tuos pinigus išnaudoja ligų gydymui. Taigi reikia sveiko požiūrio, įgūdžių mokyti vaikus nuo mažens.
Edukacija prasideda nuo šeimos, ugdymo įstaigų – turi būti skatinama darželiuose, mokyklose, aukštosiose mokyklose. Galiausiai kolektyvuose turi būti kuriamos sveikatai palankios sąlygos. Juk matome, kaip užsienio kompanijos darbuotojams suteikia ir sveikatos draudimą, tad protingi darbdaviai turėtų suvokti, kad sveikas darbuotojas sukurs daugiau vertės nei nesveikas“, – į problemą žiūrėti plačiau siūlė P. Šerpytis.
